Bepiločius žvalgybos dronus gaminanti „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų plėtrai NATO šalyse

Bepiločius orlaivius gaminanti danų ir lietuvių įmonė „MNP Technologijos“, žinoma „Monopulse“ prekės ženklu, pritraukė daugiau kaip 2 mln. eurų investiciją.

Gautas lėšas „Monopulse“ skirs gamybos pajėgumams plėsti, moksliniams tyrimams ir produktų kūrimui, taip pat sparčiau įžengti į Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitas rinkas.

Pagrindinis investuotojas – „Coinvest Capital“, prie jo prisidėjo Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) nariai ir „Plug and Play Ventures“. Pasak „Monopulse“, 560 tūkst. eurų investavo verslo angelų sindikatas „NGL Ventures“ ir 68 privatūs verslo angelai. Ankstesnį finansavimą – 1,12 mln. eurų – bendrovė paskelbė 2025 m. lapkritį.

„Pirmiausia investuojame į komandas, o „Monopulse“ komandoje dera tai, kas retai sutinkama kartu: gilios inžinerinės žinios ir puikus supratimas, ko šiandien reikia kariuomenei. Bendrovės produktus galima naudoti ir civilinėms reikmėms, todėl tikime, kad per kelerius metus „Monopulse“ gali tapti neatsiejama Europos gynybos tiekimo grandinės dalimi – įmone, į kurią sąjungininkai kreipiasi ne todėl, kad ji lietuviška, o todėl, kad ji geriausia“, – teigė „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel.

Kaip gimė „Monopulse“

Startuolį 2021 m. įkūrė Justas Poderys ir Alexanderis Vesterhauge. Iš pradžių jie norėjo kurti dronus paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje, tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, idėja buvo kiek per ankstyva.

J. Poderys – telekomunikacijų inžinierius, o dronais susidomėjo tik po kelerių metų. Danijos technikos universitete apgynęs daktaro disertaciją, jis įsidarbino Skandinavijos gynybos pramonės bendrovėje „Terma“ vadovavimo ir valdymo (C2) sistemų inžinieriumi. Tai buvo pirmoji jo pažintis su karinėmis technologijomis. Po trejų metų darbo šioje bendrovėje jį sudomino dronai.

Tai buvo dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, tad kolegų jo idėja nesudomino. Kaip J. Poderys pasakojo „Resilience Media“, dronai tada buvo laikomi „berniukų žaislais“. Nenuleidęs rankų, jis kartu su A. Vesterhauge ėmė plėtoti idėją laisvu nuo darbo metu.

„Dronais paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje ėmė domėtis pirmieji klientai, tad nusprendėme rizikuoti – mesti darbus ir įkurti įmonę“, – pasakojo jis. Tačiau planus vėl sujaukė netikėti įvykiai. „Po devynių mėnesių viskas žlugo: prasidėjo antrasis karo Ukrainoje etapas, ir dronais paieškai bei gelbėjimui jūroje niekas nebesidomėjo.“

Tad komanda persiorientavo į tai, kas tuo metu rūpėjo visiems, – sausumos stebėjimo dronus. „Mums tai nebuvo didelis posūkis, bet iš esmės metėme viską, ką darėme jūrinei paieškai ir gelbėjimui, ir ėmėme kurti skraidančias kameras, stebinčias iš oro“, – sakė jis.

Kaip ir kiti šios srities startuoliai, „Monopulse“ ėmė reguliariai važinėti į Ukrainą – išbandyti savo sprendimų realiomis sąlygomis.

„Pirmieji bandymai buvo visiška katastrofa, – prisipažino jis. – Buvome inžinieriai, o ten nuvykę išgirdome: ‚Vyrai, tai niekam tikęs šlamštas. Mums nereikia visų šitų blizgučių. Reikia kažko labai paprasto ir patikimo.‘“ Jiems patarė „daryti vieną dalyką, bet daryti jį gerai“.

Į šias pastabas jie įsiklausė – beje, to paties ukrainiečių kariai pataria ir kitiems gynybos technologijų kūrėjams – ir, grįžę namo, ėmė tobulinti produktą. Po dar kelių bandymų ir pataisymų etapų pagaliau gimė „Falcon“ – pagrindinis „Monopulse“ produktas.

„Pradėjome pardavinėti, klientai pirko, ir viskas pajudėjo, – sakė jis. – [2025 m.] mūsų pajamos siekė beveik 3 mln. eurų, o šiemet tikimės jas galbūt net padvigubinti.“

Su „Resilience Media“ J. Poderys kalbėjosi iš Valdemaro stovyklos (Camp Valdemar) Latvijoje – daugianacionalinės bazės, kurioje tuo metu pratybas rengė Danijos kariai. Gynybos technologijų įmonei, tokiai kaip „Monopulse“, galimybė išbandyti produktus realiomis sąlygomis yra labai svarbi jos augimui.

Pasak J. Poderio, toks bendradarbiavimas tapo įmanomas dėl „didelio pasitikėjimo“. Anot jo, startuoliui iš esmės leidžiama laisvai naudotis karine baze, nors formaliai įmonė čia lankosi „svečio teisėmis“.

„Gyvename su kariais, valgome su jais, kartu vykdome kasdienes užduotis, matome, kaip jie naudoja dronus. Kalbamės, ką patobulinti, ko jie nori, ko jiems reikia. Tai maždaug trejų metų labai glaudaus bendradarbiavimo rezultatas“, – sakė jis.

„Falcon MK3S“

„Monopulse“ teigimu, „Falcon MK3S“ gaminamas tik Lietuvai draugiškose šalyse, todėl įmonės tiekimo grandinė yra saugi ir atspari. Visus pagrindinius komponentus bendrovė kuria ir gamina pati.

Bepilotis orlaivis skirtas stebėjimo ir žvalgybos užduotims – J. Poderys patvirtino, kad jokių šaudmenų jis neneša. Drone sumontuotos kelios kameros, tarp jų ir naktinio matymo. Pažangios ryšio sistemos leidžia operatoriams valdyti orlaivį net tada, kai trikdomas GPS signalas.

Be to, bendrovė kuria atskirą bepilotę platformą „HydroHex“, kuri gali veikti ir ore, ir vandens paviršiuje.

Svarbu pažymėti, kad Ukrainos kariuomenei „Monopulse“ savo dronų tiesiogiai neparduoda. Bendrovės klientai – Vakarų NATO šalių kariuomenės: dronai kainuoja brangiau, be kita ko, dėl tiekimo grandinės, nes įmonė atsisako kiniškų dalių.

Kamerų jutikliai – japoniški „Sony“, varikliai – iš Taivano.

„Visa kita suprojektuojame ir pagaminame patys, – sakė J. Poderys. – Labai anksti nusprendėme, kad mūsų tikslas – sukurti nuosavą intelektinę nuosavybę ir klientų bazę.“

„Prieš trejus ketverius metus daugelis man sakė: ‚Justai, tu išradinėji dviratį. Kodėl tiesiog nenusiperki gatavų sprendimų?‘ – pasakojo jis. – Tačiau dabar tai atsiperka su kaupu. Labai daug investavome, kad viską kurtume patys, – sukaupėme kompetencijų, žinių ir patirties.“

Apie „Coinvest Capital“

„Coinvest Capital“ yra ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondas, įkurtas nacionalinio plėtros banko ILTE, ir kuris investuoja fondui patikėtas ES ir Lietuvos Respublikos viešąsias lėšas kartu su privačiais investuotojais į perspektyvias Europos startuolių įmones, kuriančias vertę Lietuvai.  Nuo veiklos pradžios Fondas su partneriais jau kartu investavo į 53  startuolius ir realizavo 8 investicijas. Bendras rizikos kapitalas, investuotas kartu su privačiais partneriais, viršija 72,3 mln. eurų, iš kurių 29,4  mln. eurų – „Coinvest Capital“ dalis. Kartu su fondu privatūs investuotojai investavo 14  mln. Eur pagal pelno pasidalijimo modelį ir 28,9 mln. Eur pagal pari-passu modelį, nesidalijant pelnu.

Fondas siūlo unikalią visame pasaulyje pelno dalijimosi programą, apribodamas savo investicijų grąžą nuo 4 iki 8 proc. per metus. Sėkmingo investicijų pardavimo atveju, šią ribą viršijantį pelną Fondas skiria akredituotiems privatiems koinvestuotojams. Iš 56,8 mln. eurų Fondui patikėto valdomo kapitalo (committed capital),  laisvas kapitalas naujoms investicijoms po šio sandorio siekia 21,2  mln. eurų.